Hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys

Širdies ir kraujagyslių ligos

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.

Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga — arterinė hipertenzija AH. Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi. Apie 50 proc.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint  moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Kokius tyrimus būtina atlikti siekiant patvirtinti AH diagnozę? Šeimos gydytojas diagnozuoja ir gydo arterinę hipertenziją, siunčia pacientą pas kardiologą dėl organų taikinių pažeidimo.

Diagnozuodamas AH, šeimos gydytojas privalo matuoti arterinį kraujospūdį, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pacientui paskirti tyrimus: elektrokardiogramą, lipidogramą, gliukozės koncentraciją kraujyje, kreatinino ir kalio koncentraciją. Šie tyrimai yra gyvybiškai būtini teisingai AH diagnostikai.

Arterinis kraujo spaudimas AKS turėtų būti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas šeimos gydytoją pacientui, tačiau taip nėra.

sportininkas, turintis hipertenziją

Bent kartą per metus hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys apsilankiusiems pacientams svarbu pamatuoti arterinį kraujospūdį. Pacientams, kurie jau serga arterine hipertenzija, kraujospūdį būtina matuoti kiekvieno apsilankymo metu. Šeimos gydytojus tai daryti geriausiai gali paskatinti jų pacientų dalyvavimas kardiologinės prevencijos programoje, kurioje aiškiai apibrėžta, kad kraujospūdžio matavimas — svarbiausia sėkmingos prevencijos sudedamoji dalis.

Kokių pasekmių galime sulaukti po kelerių metų prasto gydymo, savirūpos ir kontrolės stokos? Kaip atitolinti sunkias šios ligos komplikacijas? AH mūsų šalyje blogai kontroliuojama. Dėl to Lietuvoje daugėja piktybinės hipertenzijos.

Mūsų draugai

Tuomet dažnai per gana trumpą laiką maždaug per 2 metus, o kartais ir greičiau nebepataisomai sutrinka inkstų veikla, reikia nuolatinių dializių, ištinka insultas ar miokardo infarktas. Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, reikia laikytis sveikos gyvensenos. Apie AH aktualumą kalbama seniai.

  1. Išgydyti hipertenziją per tris savaites
  2. Когда все было закончено, они проверили орфографические ошибки и удалили пробелы.
  3. Kardiologas: tai – didžiausias širdies ligų rizikos veiksnys, apie kurį žmonės dažnai nežino

Taip pat daug kalbama ir apie nepakankamą jos kontrolę. Kokie pokyčiai šioje srityje? Manau, kad kai kurie rezultatai jau akivaizdūs.

Visu pirma, įgyvendinus ES remtą Rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektą, skirtą kardiovaskulinių paslaugų infrastruktūrai gerinti, Rytų Lietuvoje smarkiai pagerėjo hospitalinis išgyvenamumas, susirgus miokardo infarktu.

Taip pat smarkiai padidėjo naujai išaiškintų ir reikalaujančių specialistų gydymo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius. Jau matomi ir pirmieji rezultatai, įgyvendinant Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenų išaiškinimo programą, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo — keliskart pagerėjo AH kontrolė, nors ji dar ir išlieka toli gražu nepakankama.

hipertenzija amžius 30 metų

Tačiau tokios tendencijos vyrauja ir kai kuriose Vakarų šalyse. Esmė, kad sėkminga AH kontrolė neįmanoma, nekoreguojant ir kitų rizikos veiksnių, ypač dislipidemijos didelė cholesterolio koncentracija kraujyjeskiriant statinų, ir metabolinio sindromo, diegiant sveikos gyvensenos principus.

ką vartoti hipertenzijos atveju

Kurie padėjo gydyti hipertenziją tai, kad susirūpinimas dislipidemija visuomenėje sparčiai auga. Turimais duomenimis, lipidų tyrimų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo, padvigubėjo ir susirūpinimas gliukozės kraujyje padidėjimu — galima diabeto pradžia.

Širdies kraujagyslių ligos;Rizikos veiksniai;Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė;Cardiovascular diseases;Risk factors;Quality of life Abstract: Tyrimo tikslas.

Tai geros tendencijos. Pastarųjų metų mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreivė galų gale pradėjo slinkti žemyn.

Vėlgi tendencija aiškėja. Nors kitų šalių patyrimas rodo, kad tokios profilaktinės programos rezultatų galima pradėti tikėtis tik po 5—10 metų jos aktyvaus taikymo.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus, kurių negalime prieinamomis priemonėmis paveikti, ir modifikuojamus, kurių įtaką galima sumažinti specialiomis priemonėmis. Pagal įrodymų lygmenį rizikos veiksniai dar skirstomi į tradicinius, kurie jau seniai žinomi ir gerai įrodyti, ir naujuosius, arba netradicinius. Iki šiol buvo išskiriamas didysis rizikos veiksnių trejetas: rūkymas, arterinė hipertenzija, dislipidemija. Nuo jų reikšmingumu mažai atsilieka cukrinis diabetas. Amerikos širdies asociacija prie didžiųjų rizikos veiksnių priskyrė ir nutukimą.

Kokias dar problemas matote? Išliekanti didžiulė problema — vis dar netobula statinų kompensavimo sistema. Statinų vartojimas ir kraujo riebalų dydžiai dislipidemijos laipsnis aiškiai koreliuoja su mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi.

Apie tai liudija gerai žinoma Europos programa — EUROSPIRE, kuri parodė, kad Suomijoje, kur žemiausi lipidų lygiai ir didžiausias statinų suvartojimas, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiai yra mažiausi. Iš kitos pusės, Lietuvos rezultatas — didžiausias mirtingumas, aukščiausi kraujo riebalų skaičiai ir mažiausias statinų vartojimas. Kai kurie poslinkiai po šių žiaurių Lietuvai rezultatų paskelbimo įvyko — pagerėjo statinų kompensavimas antrinei prevencijai, o pirminei prevencijai statinai pradėti kompensuoti siauroms indikacijoms.

Kaip jį tinkamai matuoti?

Naujienos apie sveikatą

Ar padidėjęs ŠSD laikomas rizikos veiksniu? Širdies susitraukimų dažnį gali paveikti daugybė veiksnių: fiziniai stimulai, kūno padėtis, aplinkos veiksniai, matavimo metodas ir kt.

  • Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių sąsajos su gyvenimo kokybe | LSMU DSpace/CRIS
  • Самое место, где толкнуть колечко: богатые туристы и все такое прочее.
  • Dugno kraujagyslės, sergančios hipertenzija

Kraujo spaudimas paprastai matuojamas pacientui sėdint. Tuo tarpu dėl ŠSD bendro susitarimo nėra, pusės iki šiol atliktų tyrimų metu ŠSD vertintas atsigulus, pusės — atsisėdus. Sėdint ŠSD yra 1—2 k. Manoma, kad 30 sekundžių pakanka patikimai nustatyti ŠSD. Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra 50—90 k. Šis ryšys yra stipresnis tiems pacientams, kurių simpatinės nervų sistemos aktyvumas yra padidėjęs.

Taip pat padidėjęs ŠSD kaip nepriklausomas rizikos veiksnys gali būti įtraukiamas į įvairius prognostinius modelius pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai vertinti.

Taigi, ŠSD kontrolė — svarbus klinikinis tikslas hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys pacientus, sergančius hipertenzija, koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu. Klinikinė nauda įrodyta, kai gydant hipertenziją ŠSD pradedamas mažinti, jeigu jis yra didesnis negu 80 k. Kokie bendrieji AH gydymo principai? Pirmiausia reikia įvertinti, kiek yra padidėjęs kraujo spaudimas, koks yra organų taikinių pažeidimų išplitimas, nustatyti kitus rizikos veiksnius lipidus, rūkymą ir, aišku, nustatyti paciento kardiovaskulinę riziką.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika

Jei nustatoma maža ir vidutinė AH rizika, galbūt pirmiausia 3 ar 6 mėnesius reikėtų pacientui rekomenduoti nemedikamentines priemones. Žmogus turėtų didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsikratyti žalingų įpročių, mažinti druskos kiekį maiste ir t. Jeigu, praėjus minėtam laikotarpiui, jokių pagerėjimo rezultatų pasiekti nepavyksta, reikalingas medikamentinis gydymas.

Tačiau jei pacientui nustatoma didelė arba labai didelė AH rizika, privalu iškart skirti vaistų.

  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Люди на соседних койках приподнялись и внимательно наблюдали за происходящим.
  • Hipertenzijos tezės

Labai daug žadantys žingsniai — įvairių vaistų derinių atsiradimas, kai vienos tabletės sudėtyje yra kelių modernių antihipertenzinių vaistų ar antihipertenzinių ir antilipidinių vaistų. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Visi rizikos veiksniai skiriami į koreguojamus ir nekoreguojamus.

Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami. Tai didelis druskos vartojimas, antsvoris, nejudra, alkoholio vartojimas, stresas. Nekoreguojamiems priklauso: paveldimumas, rasė juodaodžiai serga dažniau nei baltaodžiailytis iki 55 metų amžiaus didesnė tikimybė sirgti yra vyrams, nuo 55 iki 75 metų amžiaus rizika vienoda, o nuo 75 metų — dažniau serga moterysamžius ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant.

Siųsti draugui:.

Taip pat žiūrėkite