Nevalgius gydoma hipertenzija

Metabolinis sindromas ir arterinė hipertenzija: koks gydymas tinkamiausias? Nesiimdami jokių veiksmų ir nekeisdami gyvenimo būdo, jie smarkiai didina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinio diabeto ir kitų ligų iš­sivystymo riziką. Kada ir kaip reikėtų gydyti arterinę hiper­tenziją pacientams, kuriems diagnozuotas metabolinis sindro­mas, norint išvengti žalingų sveikatai padarinių?

Kokių pro­blemų iškyla šioje srityje? Kalbamės su gydytoja kardiologe doc. Audrone Statkevičiene. Statkevičienė: Kokios medikų prognozės kalbant apie me­tabolinį sindromą?

Vėžio gydymas

Ar jis Lietuvoje sparčiai plinta? Kuo jis pavojingas ir kaip didina kitų nevalgius gydoma hipertenzija riziką? Tik atkreipus dėmesį į sveikatą, genetinius gi­minės ypatumus, atlikus tikslingus sveikatos pati­krinimus, galima nustatyti vieną žmogaus sveika­tos problemų — metabolinį sindromą.

Pagrindiniai metabolinio sindromo požymiai yra nutukimasaterogeninė dislipidemija, hipertenzijarezisten­tiškumas insulinui, protrombozinė būklė. Pasireiš­kus bent vienam minėtų simptomų, vertėtų pasi­tikrinti dėl kitų metabolinio sindromo elementų. Metabolinio sindromo rizika didėja bėgant metams, tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas vis dažniau stebimas ir jauniems žmonėms, nes ne­mažai nevalgius gydoma hipertenzija jam išsivystyti turi aplinkos veiks­niai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas.

Ma­žai juda net vaikai — buvimą lauke, sportinius žaidimus jiems atstoja televizorius, kompiute­riniai žaidimai.

Pirminė arterinė hipertenzija

Suaugę žmonės taip pat mažai juda. Dauguma profesijų nevalgius gydoma hipertenzija su sėdimuo­ju darbu, į kurį taip pat atvykstama automobiliu.

Kiti neigiami veiksniai yra netinkama mitybarūkymas, nutukimas arba svorio didėjimas, ku­ris, sulaukus 40—49 metų, nustatomas apie 20— 28 proc. Metaboliniam sindromui tipi­nis yra pilvinis nutukimas.

Plačiai kalbama apie tai, kad daugėja ne tik nutukusių suaugusiųjų, bet ir vaikų, paauglių, taip pat daugėja su nutu ­kimu susijusių ligų. Tarp vyresnių nei 50 metų žmonių metabolinio sindromo paplitimas sudaro 30 proc.

Ypač daug nutukusių suaugusių žmonių gy­vena JAV — 78 mln.

Ko imtis, kad kraujo spaudimas nekeltų rizikos gyvybei: kasdien vadovaukitės 4 gydytojo Morozovo patarimais   Nors dažnai manoma, kad hipertenzija yra vyresnių žmonių liga, specialistai pastebi, kad ši liga neretai užklumpa ir jaunesnius.

Kinijoje nutu­kusių žmonių yra 46 mln. Seniai žinoma, kad tokie rizikos veiksniai, kaip metabolinis sindromasnutukimascukrinis diabetas, didina širdies ir kraujagyslių ligų išsi­vystymo riziką. Stebimas akivaizdus ryšys tarp metabolinio sindromo ir aterosklerozės. Esant metaboliniam sindromui, koronarinės mirties daž­nis padidėja iki 30 proc.

Taigi metabolinis sindromas apima rizikos veiks­nius, kurie didina tikimybę susirgti širdies ir krau­jagyslių ligomis, cukriniu diabetu, insultu. Kada nustatomas metabolinis sindromas? Kas naujo žinoma apie jį? Metabolinio sindromo išsivystymą lemia 2 veiksnių grupės: genetiniai ir gyvensenos.

Gene­tiniai veiksniai turi įtakos visiems metabolinio sin­dromo komponentams, o 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzijaankstyva išeminės širdies ligos anamnezė didina metabolinio sindromo iš­sivystymo riziką.

ApoB pa­didėjimas ir apoA-I kiekio sumažėjimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių kaip gyventi su hipertenzija be tablečių rizika.

Arterinė hipertenzija

Kaip įtarti metabolinį sindromą? Reikia įver­tinti lipidų, glikemijos nevalgius tyrimą, pama­tuoti juosmens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą.

Metabolinis sindromas patvirtinamas, kai yra 3 ar daugiau minėtų požymių. Ar metabolinis sindromas gali būti diagno­zuotas nenutukusiam žmogui? Ar kovoti su me­taboliniu sindromu padės naujai įteisintos ap­mokamos ambulatorinės dietologo paslaugos? Metabolinis sindromas nustatomas ir normalų kūno svorį turinčiam žmogui. Diagnozavus me­tabolinį sindromą, parenkamas gydymas, kuris reikalauja ir paties paciento pastangų.

Pirmiau­sia žmogus turi sureguliuoti mitybą, skirti dėme­sio dietai. Čia galėtų pasitarnauti naujai įteisintos apmokamos ambulatorinės dietologo paslaugos.

Kovojate prieš hipertenziją? Privalote įsidėmėti 3 taisykles, jei norite išspręsti problemą

Dietologai galėtų daugiau skirti laiko pacientui, paaiškinti tinkamos mitybos svarbą, nes šeimos gydytojai, kaip žinome, yra labai užimti, todėl į visus paciento klausimus atsakyti nespėja. Taigi nustačius metabolinį sindromą, žmogaus dieta turėtų būti tokia: bendras riebalų kiekis paros racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. Kar­tu su subalansuota dieta žmogus turėtų imtis fizinės veiklos. Fizinius pratimus reikėtų atlikti 30 min.

Mažinant svorį, mažėja visi metabolinio sin­dromo komponentai. Vienas metabolinio sindromo simptomų yra arterinė hipertenzija. Kokia padėtis mūsų šaly­je kalbant apie arterinę hipertenziją? Ar ji lai­ku nustatoma?

1. Metabolinis sindromas ir arterinė hipertenzija: koks gydymas tinkamiausias? | mokslodziaugsmas.lt
2. Hipertenzijos mankštos sistema
3. Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą? – EUROMED
4. Alternatyviosios medicinos gydymas hipertenzija
5. Arterinė hipertenzija

Ką reikėtų gerinti šioje srityje? Lietuvoje sergamumas hipertenzija buvo ir iš­lieka didelis. Liga dažnesnė tarp žmonių, sulau­kusių 60 metų ir vyresnių.

Hipertenzija ir metabolinis sindromas: gydymas dviem kryptimis

Arterinė hipertenzija pasireiškia ne tik padidėjusiu arteriniu spaudimu. Ligai būdingas ir sumažėjęs aortos elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukozės me­tabolizmas, nutukimasnevalgius gydoma hipertenzija, diastolinė disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmaspakitusi krešėjimo sistema ir inkstų funkcija, kt.

Šeimos gydytojai pirmieji pasitinka pacientą ir gali daug padėti siekdami anksti nustatyti me­tabolinį sindromą, arterinę hipertenziją. Šeimos gydytojas, atlikęs profilaktinius tyrimus, reikalui esant, gali pacientą siųsti detalesniam ištyrimui. Tai glikemija pageidautina nevalgiuspilna lipidograma B-ch, DTL-ch, TGšlapimo rūgšties, kreatinino, kalio, hemoglobino, hema­tokrito, šlapimo nevalgius gydoma hipertenzija ir elektrokardiograma. Tai echokar­dioskopija, ultragarsinis tyrimas a.

• Vaistų nuo hipertenzijos vadovas
• Pirminė arterinė hipertenzija | OrionPharma
• Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis.

Arterinės hipertenzijos gydymo nauda didžiulė. Tiesa, praktikoje ligą kontroliuoti sekasi sunkiai. Net ir turint normalų arterinį krau­jospūdį, sulaukus 55 ar 65 metų, 90 proc. Taigi hipertenzija sergančiųjų yra ir bus nemažai. Šeimos gydytojų vaidmuo anksti nustatant, gydant ir kontroliuojant hipertenziją labai didelis.

Gydy­tojai turėtų paraginti žmones dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Ligos lengviau išvengti, negu ją gydyti, todėl reikėtų, kad AKS nevalgius gydoma hipertenzija matuojamas kiekvienam pacientui, apsilankančiam šeimos gydytojo kabinete. Su kokiomis problemomis susiduriama gy­dant arterinę hipertenziją?

Arterinės hipertenzijos gydymas – poveikis ne tik kraujospūdžiui, bet ir uždegimui bei metabolizmui

Visi žinome, kaip sunku pasiekti norimą krau­jospūdį ir kad kontroliuoti hipertenziją yra ne­lengva. Eksperimentinių epidemiologinių tyrimų nevalgius gydoma hipertenzija įrodė, kad efektyviai gydant hipertenzi­ją, sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo gal­vos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, šir­dies nepakankamumo.

Daugelis šalių siekia įgy­vendinti tokią sveikatos politiką, kad AKS būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Laikoma, kad viena svarbiausių netinkamo ir ne­pakankamo paskirtų vaistų vartojimo priežasčių yra nepageidaujamas jų poveikis, todėl kiekvienam ligo­niui turėtų būti parenkamas vaistas, kuris jam nesu­kelia nepageidaujamo poveikio reiškinių.

Maža to, vaisto antihipertenzinis poveikis turi trukti 24 val. Tai galima patikrinti matuojant AKS namuose ar pa­skyrus ambulatorinį 24 val. AKS stebėjimą. Svarbu nepamiršti, kad hipertenzija turi būti gydoma visą gyvenimą.

Gydant ligą, turi būti ste­bimas ne tik ligonio AKS ir kontroliuojamieji ri­zikos veiksniai, bet nevalgius gydoma hipertenzija stebima organų taikinių bū­klė. Esant padidėjusiam AKS, apie 10 metų pa­cientas gali to nejausti ir kreiptis į gydytoją kaip tik dėl organų taikinių pažeidimo. Vadinasi, nu­stačius padidėjusį AKS, šeimos gydytojas ir turi pabrėžti nuolatinę antihipertenzinių vaistų varto­jimo reikšmę ateities sveikatos gerovei.

Papasakokite plačiau apie hipertenzijai gy­dyti skirtas vaistų grupes. Kokia vieta tenka angiotenziną konvertuojančio fermento inhi­bitoriams AKFI?

Hipertenzijai gydyti galima skirti šių 5 grupių vaistų: AKFI, diuretikų, kalcio kanalų blokatorių, beta adrenoreceptorių blokatorių ir angiotenzino receptorių blokatorių. Parenkant konkretų vaistą ar vaistų derinį, vie­nas kriterijų yra paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir norimo skirti vaisto po­veikis jiems. Prieš skiriant vaistą, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nėra kontraindikacijų jo vartoti, ar anksčiau jis nėra sukėlęs nepageidaujamų reak­cijų.

Taip pat pripažįstama, kad pirmo pasirinki­mo vaistai, gydant hipertenziją, yra vaistų deri­niai fiksuoti, nefiksuotines arterinė hipertenzi­ja yra daugiaveiksnė liga, ir vienu vaistu galime gydyti tik vieną ligos grandį.

Paskyrę 2—3 vais­tus, galime paveikti kelias grandis, užkirsti kelią ligos vystymuisi. Pirmo pasirinkimo vaistai yra AKFI ir angio­tenzino-2 blokatoriai, t. Prireikus skiriama antihipertenzinių vaistų deri­nių, siekiant ilgalaikės normotenzijos. Kuris AKFI labiausiai mažina metabolinio sindromo riziką?

Taigi hipertenzijai gydyti rekomenduojamos visos 5 pagrindinės vaistų klasės, tačiau, be an­tihipertenzinio poveikio, kiekviena vaistų kla­sė pasižymi ir skirtingomis papildomomis sa­vybėmis. AKFI veiksmingumas gydant arterinę hiper­tenziją sergant cukriniu diabetu patvirtintas dau­geliu tyrimų. Skiriant AKFI, didėja jautrumas in­sulinui, mažėja naujų cukrinio diabeto atvejų pa­vojus didelės rizikos pacientų grupei. Šie vaistai apsaugo nuo mikroalbuminurijos išsivystymo ir diabetinės nefropatijos progresavimo.

Metabolinis sindromas ir arterinė hipertenzija: koks gydymas tinkamiausias?

Kai ser­gantys cukriniu diabetu ar metaboliniu sindro­mu pacientai dėl hipertenzijos gydomi vaistų de­riniais, vienas vaistų turėtų būti AKFI pvz. Nuolat ieškoma ir naujų, tobulesnių AKFI. Klinikiniai tyrimai įrodo ir kitų šios grupės prepa­ratų reikšmę — zofenoprilio, perindoprilio, fozino­prilio, atnaujinamas fozinoprilio tyrimas, skiria­ma vaistų derinių su diuretikais.

Naujai atliekami plataus masto klinikiniai tyrimai padeda gydyto­jui pasirinkti optimaliausią konkrečiam pacientui medikamentą.

Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą?

Farmacijos naujienos ir klinikinis panaudojimas nuolat žengia kartu. Taigi AKFI mažina cukrinio diabeto išsivysty­mo riziką. Arterinė hipertenzija dažnai pasireiškia sergan­tiesiems cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.

Parenkant vaistus šiems pacientams, svarbu ne tik gerai koreguoti AKS, bet ir teigiamai nevalgius gydoma hipertenzija gliuko­zės metabolizmą.

Todėl į pirmą vietą iškeliami kartu su kraujospūdžiu ir metabolinį sindromą veikiantys vaistai — AKFI, pavyzdžiui, ramiprilis. Ramiprilis veiksmingai mažina kraujospūdį, plėsda­mas arterijas, slopindamas kraujagysles siaurinančio hormono antiotenzino II susidarymą. Daugelio tyrimų duomenimis,ramiprilio Cardace® 10 mg monoterapija veiksmingai ir sau­giai sumažina kardiovaskulinių įvykių riziką, jo var­tojant sumažėja MI, insulto, širdies nepakankamumo išsivystymo bei mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų nevalgius gydoma hipertenzija bendrųjų priežasčių rizika 1 pav.

Remiantis tyrimo rezultatais ramiprilis maži­na ir cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Tai įro­dyta palyginus ramiprilį su perindopriliu, trando­lapriliu ir placebu. Tyrimas truko 7 metus. Fiksuotas 31 proc.