Bronchus plečiantis vaistas ir hipertenzija

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (lopl). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Arterinė hipertenzija

Prognozuojama, jog m. Mirštamumas nuo LOPL ir sergamumas šia liga pasaulyje toliau didėja. Remiantis Hiposaltinė dieta sergant hipertenzija Karalystės bendrosios praktikos gydytojų duomenų baze, kurioje sukaupta informacijos apie 3,4 mln.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga LOPL — tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą, kuri yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas.

Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, LOPL serga apie 3 proc. Šios ligos paplitimas ypač ženkliai didėja tarp vyresnio amžiaus vyrų — ja serga apie 10 proc. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir vis didėjanti ekonominė ir socialinė sergamumo šia liga našta.

Ji pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija susiaurėjimu, užsikimšimu. Kvėpavimo takų obstrukcija paprastai progresuoja ir yra susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, pirmiausia į ilgalaikį rūkymą. Kvėpavimo takų uždegimas — pagrindinė LOPL patogenezės grandis.

Jei reikia, skiriami vaistų deriniai viename inhaliatoriuje: 1.

Nors LOPL pažeidžia plaučius, ji sukelia reikšmingų sisteminių viso organizmo sutrikimų. LOPL visų pirma susideda iš trijų tarpusavyje susijusių sąlygų tiksliau, jas galima vadinti atskirais susirgimais bronchus plečiantis vaistas ir hipertenzija lėtinio bronchito, lėtinės bronchinės astmos ir plaučių emfizemos. LOPL yra polietiologinė liga.

Veikiant įvairiems išoriniams ir ar vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas, kuris būna intensyvesnis vėliau susirgusiesiems.

Pažeidžiami tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek ir pačios alveolės. Nuolatinis uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, pakinta gleivinės funkcija.

paveldimas polinkis į hipertenziją barsuko riebalų hipertenzija

Pažeistose vietose susikaupia įvairių uždegiminių ląstelių — makrofagų, T limfocitų, mažėja neutrofilų, o ligai paūmėjus ir eozinofilų. Uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių.

У всех терминалов были совершенно одинаковые клавиатуры. Как-то вечером Хейл захватил свою клавиатуру домой и вставил в нее чип, регистрирующий все удары по клавишам. На следующее утро, придя пораньше, он подменил чужую клавиатуру на свою, модифицированную, а в конце дня вновь поменял их местами и просмотрел информацию, записанную чипом.

Tai sukelia bronchus plečiantis vaistas ir hipertenzija audinio destrukciją, lemiančią emfizemos atsiradimą, su būdingu plaučių išsipūtimu. Plaučių emfizema — tai patologinė būklė, kuriai būdingas padidėjęs už galinių bronchiolių esančio plaučių audinio parenchimos oringumas dėl alveolių sienelių destrukcijos. Esant nuolatiniam uždegimui smulkių bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidintos jų produkcijos ir dėl virpamojo epitelio nesugebėjimo jo pašalinti su skrepliais, nes nunyksta jų virpamieji plaukeliai.

kosint vartojant vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio krūtinės angina hipertenzijos fone

Tai įvyksta dėl būdingų bronchus plečiantis vaistas ir hipertenzija bronchų pokyčių: virpamasis epitelis laipsniškai virsta į plokščiąjį, atsiranda daugiau taurinių apsaugines gleives gaminančių ląstelių, padidėja pogleivio liaukos. Taip vystosi plaučių išsipūtimas, dėl kurio sumažėja įkvėpimo talpa ir reikšmingai didėja plaučių funkcinė liekamoji talpa. Tai sukelia nuolatinį dusulį ir riboja fizinį pajėgumą. Manoma, kad plaučių išsipūtimas prasideda ankstyvuoju ligos laikotarpiu ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis dusulį fizinio aktyvumo metu.

Visi šie pokyčiai kartu su alveolių pakitimais sukelia bronchų obstrukciją ir sutrinka organizmui būtino deguonies tiekimas.

Dėl sutrikusio bronchų sekreto pasišalinimo ir pakitusio imuninio atsako kvėpavimo takuose kaupiasi bakterijos.

Ligai progresuojant, atsiranda kai kurių bronchų patologinis išsiplėtimas bronchektazės. Plaučių kraujagyslių vidinis sluoksnis intima sustorėja, lygieji kraujagyslių raumenys hipertrofuoja, plaučių kapiliarų tinklas nyksta. LOPL rizikos veiksniai: genetinė predispozicija, rūkymas, pramoninės dulkės, oro teršalai, lėtesnis plaučių augimas ir raida, infekcija, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba. Iš pradžių jis būna epizodinis, vėliau pradedama kosėti kasdien, dažnai rytais.

Stabilios LOPL fazės metu atkosima nedaug tąsių gleivių, daugiau atkosima ryte. Ligai paūmėjus, skrepliavimas suintensyvėja, kartais atsiranda pūlingų skreplių. Tačiau kosulys būna ne tik sergant LOPL, bet ir kitomis plaučių ir ne tik plaučių ligomis pavyzdžiui, laringitu, sinusitu, gastroezofaginiu refliuksu ir kt.

padidėjęs cukraus kiekis kraujyje su hipertenzija 2 tipo cukrinis diabetas, 3 laipsnio hipertenzija

Ankstyvoje ligos stadijoje dusulys būna tik didesnio fizinio krūvio metu, dažnai kartu su švokštimu, gali būti spaudimo jausmas krūtinėje. Blogėjant plaučių funkcijai, dusulys tampa nuolatinis, išlieka ir ramybės būsenoje, sukelia nerimą, kartais depresiją, riboja fizinį aktyvumą ir darbingumą. Pacientas jaučia nuovargį, silpnumą, neturi apetito.

GYDYMO ĮSTAIGOS

Visiems pacientams, kurie kosti, skrepliuoja, dūsta ir arba jų anamnezėje yra ar buvo šios ligos rizikos veiksnių poveikis, reikėtų apsvarstyti LOPL galimybę. Tokius asmenis, prieš išsivystant kvėpavimo takų obstrukcijai, dažnai daug metų vargina lėtinis kosulys ir skrepliavimas. Tačiau kai kuriems asmenims, pradėjus vystytis LOPL, respiracinių simptomų gali nebūti net kelis dešimtmečius. Dusulys yra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją. Be to, tai dažniausia negalios priežastis.

Naujienos apie sveikatą

Spirometrija yra svarbiausias funkcinis tyrimas diagnozuojant LOPL, vertinant jos sunkumą ir progresavimą. Tai — geriausiai standartizuotas ir objektyviai bronchų obstrukciją įvertinantis funkcinis kvėpavimo tyrimas. Spirometriją reikia atlikti nuolat kosintiems ir skrepliuojantiems, net ir nesiskundžiantiems dusuliu pacientams, ypač veikiamiems LOPL rizikos veiksnių — ilgalaikio rūkymo, užterštos aplinkos ir kitų. Ankstyvose ligos stadijose jokių patologinių požymių plaučių rentgenogramoje nenustatoma.

Tik ligai įsisenėjus pastebimi požymiai kurie nėra specifiniaibūdingi pneumofibrozei, emfizemai, plautinei hipertenzijai ir lėtinei plautinei širdžiai.

Tiriant kraują, dažniausiai nustatomas padidėjęs hematokrito rodiklis, padidėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Atliekant citologinį skreplių tyrimą ligos remisijos metu skrepliuose randama alveolinių makrofagų, ligai paūmėjus padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų.

hipertenzija kam melstis hipertenzija nuo kiek metų

Kartais kaip pagalbinis tyrimas atliekamas kraujo dujų tyrimas, nustatant kvėpavimo nepakankamumą ir bakteriologinis skreplių tyrimas. LOPL gydymas LOPL gydymas yra kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą bei nemedikamentines priemones: paciento mokymą, metimą rūkyti, medicininę ir socialinę reabilitaciją, mitybos koregavimą, deguonies terapiją ir išimtiniais atvejais — chirurginį gydymą.

hipertenzija ir gali būti išgydoma liaudies gynimo priemonėmis leo bokeria apie hipertenzija video

Net apie 90 proc. Gydant LOPL, siekiama šių tikslų: mažinti ligos požymius, lėtinti ligos progresavimą, gerinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti bendrą sveikatos būklę, mažinti mirštamumą, gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją. Sergančiuosius LOPL svarbu nuolat gydyti, išskyrus atvejus, kai pasireiškia sunkus nepageidaujamas vaistų poveikis ar liga sparčiai sunkėja. Stabili LOPL gydoma individualiai, veikiant simptomus ir gerinant gyvenimo kokybe.

hipertenzija ginekologijoje dvigubas regėjimas su hipertenzija

Pacientai mokomi savarankiškai gerinti savo sveikatos būklę, ypač mesti rūkyti. Nė vienas dabartinis LOPL gydyti skirtas vaistas nesustabdo ilgalaikio kvėpavimo funkcijos blogėjimo. Vaistais tik pristabdomi LOPL simptomai ir komplikacijos.

Žygimantas Kardelis

Bronchus plečiantys vaistai laikomi pagrindiniais, tinkamais simptominiam LOPL gydymui. Jie vartojami prireikus arba reguliariai simptomų prevencijai ar jiems mažinti. Pagrindiniai bronchus plečiantys vaistai, skiriami LOPL gydyti, yra β2 agonistai, anticholinerginiai vaistai ir metilksantinai.

Vartojami vieni arba įvairūs jų deriniai. Kartais dar vartojami gliukokortikoidai. Pirmenybė teikiama inhaliuojamiesiems vaistams. Kiti galimi medikamentinio gydymo būdai yra skiepai nuo gripo, antibiotikai ligai paūmėjus, mukolitikai, skystinantys sekretą, antioksidantai ir imunostimuliatoriai.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Prognozė LOPL nuolatos progresuoja. Vidutinė LOPL sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra šešeri metai. Apie 60 proc. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę. Lietuvos ir užsienio mokslinių straipsnių apžvalgą parengė Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras Naudotos literatūros sąrašas: Nargėla R.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas Lietuvos pulmonologu sutarimas, Gydymo menas,01p. Kalibatienė D. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo įvertinimas. Medicinos teorija ir praktika,T.

Malakauskas K. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas. Medicina Kaunas, 41 2p. Šileikienė V. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos fenotipai: klinikinių atvejų apžvalga. Informacija iš:.

Taip pat žiūrėkite